švakus

ךvakùs, -ì adj. (4) žr. švakas: 1. Žeml, Brž Anas buvo labai švakùs Jnšk. Ištūrėjo, stipri žmonys buvo vis tiek pat, dabar jau švakesnì žmonys Yl. Mun ta galva švakì tėra Pkl. 2. Pkr, Trk Miežiai švãkūs, Petro pusėj geresni Slm. Pirmu jau švakì tie valgiai buvo Yl. Šiemet ir Kazimieras (Kazimiero atlaidai) Kamajuos švakùs buvo Ob. 3.

švakiaĩ adv.: Antras ūkinykas labai švakiaĩ gyveno Lnkv.